Diena iš dienos mano kūnas, pripildytas (laikinos, deja) meilės, jaučiasi vis geriau. Tik kartais širdis prisimena praeitį. Tad diena iš dienos mano ir Jo širdys nebyliai ilgisi, susiradę laikinus užpildus savo kūnams. Diena iš dienos sekundei, žvilgsniams susidūrus, panyram į vienas kito sielą. Diena iš dienos protas nugali širdį ir taip norimą visos dienos pokalbį paverčia jį minutės trukmės. Diena iš dienos ilgimės praeities minučių, kurios nebuvo įvertintos, o dabar dėl tos minutės parduočiau velniui sielą.
Ir vistiek protas kažkada mus apleis.
Tai - užburtas sudaužytų širdžių ratas.
Ir mes, Brangusis, amžinai jame įstrigę.
Ir vistiek protas kažkada mus apleis.
Tai - užburtas sudaužytų širdžių ratas.
Ir mes, Brangusis, amžinai jame įstrigę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą