Užvakar jaučiausi kaip niekada laiminga.
Ne, aš nekalbu apie paprastą laimę. Aš kalbu apie tas akimirkas, kai širdis, atrodo, tuoj iššoks iš krūtinės, kai akys užsimerkia, netikėdamos tuo, kas vyksta, o burna šiek tiek prasiveria dėl kūną apėmusios euforijos. Tai tos akimirkos, kurias gyvenime galima suskaičiuoti ant pirštų. Tos akimirkos, kurios kitam atrodytų niekuo ypatingos. Tos akimirkos, kurios, deja, tetrunka sekundę, kol realybė vėl pastato ant kojų.
Tos akimirkos, dėl kurių žmonės gadinasi sau venas ir plaučius.
Kurių (ne)sąmoningi vergai mes esame.
Ne, aš nekalbu apie paprastą laimę. Aš kalbu apie tas akimirkas, kai širdis, atrodo, tuoj iššoks iš krūtinės, kai akys užsimerkia, netikėdamos tuo, kas vyksta, o burna šiek tiek prasiveria dėl kūną apėmusios euforijos. Tai tos akimirkos, kurias gyvenime galima suskaičiuoti ant pirštų. Tos akimirkos, kurios kitam atrodytų niekuo ypatingos. Tos akimirkos, kurios, deja, tetrunka sekundę, kol realybė vėl pastato ant kojų.
Tos akimirkos, dėl kurių žmonės gadinasi sau venas ir plaučius.
Kurių (ne)sąmoningi vergai mes esame.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą