16/09/25

//I wrote your name on the bullet
So everyone knows you were the last thing that went through my head//

Kulka. Pirmoji iš Tavęs. Tiesiai į širdį. Sužeidė. Skaudžiai. Tyliai kraujuoju tamsoje. Ramu. Po truputį emocijos nyksta, kaip ir Tu. Pats save žudai mano širdyje, Brangusis. Gal šį kartą ir prašovei, bet žaizdos visada palieka randus. Amžinai.

16/09/24

Tai lyg nesibaigianti liga.

Mano vidus serga, ir gana sunkiai. Tai liga, kuria susirgau, ir kuri nežada niekur trauktis. Liga, kuri kartais aprimsta ir grįžta su didžiausiu trenksmu kiekvieną kartą, kai jau manau, kad pasveikau. Atrodo, jog jausmai, įsitikinimai ir apskritai visos mano mintys pūna sulig kiekviena sekunde. Akmuo ant širdies vis sunkėja ir sunkėja, mintys darosi vis neaiškesnės, o visi principai ir įsitikinimai tirpsta sulig kiekvienu cigaretės dūmu.

O kad taip ištirptu ir liga.

16/09/23

Diena iš dienos mano kūnas, pripildytas (laikinos, deja) meilės, jaučiasi vis geriau. Tik kartais širdis prisimena praeitį. Tad diena iš dienos mano ir Jo širdys nebyliai ilgisi, susiradę laikinus užpildus savo kūnams. Diena iš dienos sekundei, žvilgsniams susidūrus,  panyram į vienas kito sielą. Diena iš dienos protas nugali širdį ir taip norimą visos dienos pokalbį paverčia jį minutės trukmės. Diena iš dienos ilgimės praeities minučių, kurios nebuvo įvertintos, o dabar dėl tos minutės parduočiau velniui sielą.
Ir vistiek protas kažkada mus apleis.
Tai - užburtas sudaužytų širdžių ratas.
Ir mes, Brangusis, amžinai jame įstrigę.