Manęs nebėra.
Taip, ta mergaitė, kuri matė pasaulį ryškiausiomis spalvomis. Jos nebėra. Viskas, kas liko-viltis. Viltis, kad viskas dar grįš į savas vėžias. Viltis, kad dar galiu jausti.
Turbūt tai pati baisiausia būsena. Nesijauti liūdnas. Nesijauti linksmas. Absoliuti apatija. Viduje verda minčių kratinys, kurio neįmanoma išreikšti. Visko tiek daug, ir tuo pačiu tiek mažai. Nebenori nieko. Nenori bendrauti, nenori būti vienas. Nebežinai, ko nori.
Jausmas, kai gali viską išleisti bet kurią sekundę, tačiau taip ir niekada nepaleidi. Kai nori išreikšti viską, ką jauti, bet negali. Nes ties tuo ir baigiasi žodžiai.
Ties tuo ir baigiasi jausmai.
Taip, ta mergaitė, kuri matė pasaulį ryškiausiomis spalvomis. Jos nebėra. Viskas, kas liko-viltis. Viltis, kad viskas dar grįš į savas vėžias. Viltis, kad dar galiu jausti.
Turbūt tai pati baisiausia būsena. Nesijauti liūdnas. Nesijauti linksmas. Absoliuti apatija. Viduje verda minčių kratinys, kurio neįmanoma išreikšti. Visko tiek daug, ir tuo pačiu tiek mažai. Nebenori nieko. Nenori bendrauti, nenori būti vienas. Nebežinai, ko nori.
Jausmas, kai gali viską išleisti bet kurią sekundę, tačiau taip ir niekada nepaleidi. Kai nori išreikšti viską, ką jauti, bet negali. Nes ties tuo ir baigiasi žodžiai.
Ties tuo ir baigiasi jausmai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą