Kartais persimetam keliais žodžiais. Nežinau, kaip Jo, bet mano širdis tuo metu nori šokti Jam į rankas ir rėkti, jog ją pasiimtų. Nežinau, kas mane laužo labiau-Jo žvilgsnis ar nostalgija, besivejanti kiekviename žingsnyje. Per tas kelias pokalbio minutes vis koks mano ar Jo judesys primena praeitį, tačiau kiekvienas mūsų 100 kartų bereikalingai pamini savo dabartinės ''meilės'' vardą, taip primindami vienas kitam, o labiausiai sau, jog jau viskas seniai po žeme.
Ir vistiek mano krūtinė kilnojasi vardan Jo žodžių.
Ir vistiek mano krūtinė kilnojasi vardan Jo žodžių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą